ATVYKUS PAS JAUNĄJĄ
1Atvažiuoja piršlys su jaunuoju pas jaunąją.
SVOČIA: Gal ko norėjot?
PIRŠLYS: Atvedžiau štai vieną jaunikį, sako, rūtelė čia jo gyvena.
SVOČIA: Gerai, bet pirmiausia turės jaunikis atspėti kuri rūtelė yra jo.
Jaunikio laukia tokie išbandymai
1.Pabučiuoti jaunąją, kuri užlipusi ant kėdės.
( Išeina į lauką)
Tada pamergės ir svočia sustoja vienoje pusėje, pabroliai ir piršlys - kitoje.
SVOČIA:
Du žmonės klaupiasi prieš vienas kitą
Ir meilės knygą skaito pamažu.
Ar viską žino, kas ten parašyta?-
Ak, koks gražus siūbavimas beržų.
Du žmonės klaupiasi prieš vienas kitą
Jų du pasauliai taip arti arti.
Tiek daug kalbėta, tiek neišsakyta...
Nuo skausmo, neteisybės būkit atskirti.
Juos saugok, Dieve, saugok mus...
Du žmonės klaupiasi prieš vienas kitą
Ir meilė šnabžda: „Aš turiu namus“
Jaunystė – gražiausias gyvenimo pavasaris, kuris pražįsta pačiais gražiausiais žiedais. Bet štai ateina laikas, kai reikia skirtis su ja ir pradėti kitą, naują gyvenimą. Gyvenimą šeimoje, nes žmogus kaip paukštis lizde, būna tol, kol jam užauga sparnai. Ir šiandien ant naujo gyvenimo slenksčio stovi Jurgita ir Linas, pasiryžę savo kelius sujungti į vieną gyvenimą kelią.
Taigi svarbiausia šios šventės pora yra mūsų jaunavedžiai: JURGITA IR LINAS. Jurgita, prisekite Linui gėlytę, kaip amžino sutikimo ženklą ir apsisprendimą nuo šiol gyventi kartu.( Jurgita įsega Linui gėlę, jis paduoda Jurgitai puokštę).
JAUNIEJI: O mus šiandien lydės piršlys Gvidas ir Svočia Neringa.
( Svočia įsega gėlytę piršliui )
SVOČIA: Dabar paprašysiu jaunosios užrišti piršliui juostą, kad visi jį atpažintų ( Jurgita riša juostą ).
PIRŠLYS: Jaunieji pristatykite poras, kurios mus šiandien lydės. ( Jaunieji pristatinėja poras )
Pristačius porą pamergė įsega gėlę, pabrolys paduoda puokštę.
SVOČIA: štai koks šaunus pulkas šiandien mus lydės į metrikacijos skyrių. Tik jaunamartė dar be rūtų vainikėlio, tad šį jaunystės simbolį paprašysiu įsegti mamytės.
( Mamytė sega vainikėlį ).
Piršlys: Kviečiame visus prieš kelionę pasistiprinti.
Prie stalo. Pavalgius, bet nenuėjus nuo stalų.
PIRŠLYS:
Pakelkime taures už mamas, nes nuo jų pradedamas gyvenimas,už mamas, kurioms JURGITA dukra, tuoj bus LINO žmona, paskui mama, o LINAS bus vyras, tėvas ir jie bus savo namų šeimininkai - bet savo tėvams jie visada liks vaikai. Ir už tėčius,kurie mokė žengti doru gyvenimo keliu.
( Išgeria visi )
Visi pabroliai ir pamergės sutoja tarpais ant laiptų.Taip. kad būtų išsirikiavę iki pat laiptinės durų.
IŠVYKSTANT IŠ JAUNOSIOS
SVOČIA:
Mieli tėveliai, brangūs jaunavedžiai ir svečiai,
Prieš svarbų žygį, neeilinę kelionę visada norisi susikaupti, atsisveikinti su pačiais artimiausiais žmonėmis.
Kaip kartais mums reikia tavo žodžių, mama…
Ir tavo rankų…
Paliesk mane raukšlėtu savo delnu, mama…
Mes vaikai.
Visi mes esame vaikai,
Kol dar pasaulyje gyvena mūsų mamos.
Paliesk mane savo delnu, mama…
Jurgita ir Linai,
Tu padėkoki mamai, tėvužėliui,
Namų kertelėms slenksčiui padėkok
Augino, mokė, šluostė ašarėlę
Todėl ties vartais dar sustok.
Sustok ir pasakyk, kad laikas jau atėjo,
Atbėgo meilė ir jau šaukia iš namų.
Tėvų švelni glamonė - dvelksmas vėjo,
Pabalo jau. Einu, einu...
Laimingiems būti palinkėkit ,mama,tėti,
Laimingo kelio, džiaugsmo palinkėkit ,
Išsiveža piršliai tėvų širdies dalelę…
PIRŠLYS:
Palaiminkit vaikus…
(Tėvai laimina vaikus ir išvažiuojame)
